2013 m. balandžio 18 d., ketvirtadienis

RAUDONDVARIO ALAUS DARYKLA

   Didžioji dalis Vilniaus gubernijos alaus buvo gaminama Vilniaus mieste, tačiau XIX a. II pusėje V.Šopeno ir I.E.Lipskio alaus daryklos turėjo rimtą konkurentą – Raudondvario alaus bravorą.
   Raudondvaro dvaras, įsikūręs 29 km nuo Vilniaus, XVIII a. priklausė Vilniaus vyskupui I.Masalskiui. Vėliau Raudondvario dvaras priklausė keturioms Parčevskių kartoms: 1799 m. Rusijos caras Pavlas I Raudondvarį dovanojo Ignotui Parčevskiui. 1801 m. Raudondvaryje gimė Ignoto ir Salomėjos Parčevskių sūnus Konstantinas. Po tėvo mirties Konstantinas su savo vyresnioju broliu Aleksandru, tėvo broliu Antoniu ir seserimi Rože (žinoma tapytoja) paveldėjo Raudondvarį. Pralaimėjus 1831 m. sukilimui, Konstantinas Parčevskis buvo priverstas iš Lietuvos emigruoti. Raudondvario savininkais tapo Aleksandras ir Antanas (faktiškai Aleksandras Parčevskis). XX a. pradžioje dvaras priklausė T. Parčevskiui, vėliau Ignotui, o iki 1939 m. jo sūnums Jonui ir Andriui Parčevskiams.
   Po tėvo Ignoto mirties, dvarą paveldėjo jo sūnūs Aleksandras ir Konstantinas Parčevskiai. Sūnūs tapo vieni didžiausių pramoninkų, 1836 m. įrengė alaus daryklą ir sėkmingai prekiavo alumi. Dvarui priklausė net keturios karčiamos. Darykla buvo didelė: buvo 4 aukštų salyklo gamybos pastatas su aukštais rūsiais.
   Antrojoje XIX amžiaus pusėje už pinigus, uždirbtus iš alaus gamybos ir prekybos, Parčevskiai pasistatė Raudondvaryje naujus rūmus bei daug ūkinių pastatų. XIX a. pabaigoje - XX a. pradžioje tai buvo vienas svarbiausių industrijos kompleksų visoje Rytų Lietuvoje.
   Jis [Raudondvario dvaras] alaus darykla, teikiančia įvairiausius gėrimus – porterį, bavarišką alų ir kitokius, kuriais aprūpinamas Vilnius ir pusė Lietuvos.“ - taip savo knygoje „Neris ir jos krantai“, išleistoje  1871 m., rašė Konstantinas Tiškevičius.
   1900 m. gegužės 2 d. Vilniaus gubernijos statybos skyriuje patvirtintas alaus daryklos išplėtimo projektas. 1902-1904 m. pastatyta nauja alaus darykla, o 1906 m. daryta rekonstrukcija sujungė naujai pastatytus pastatus į vieną monobloką.
   1914 - 1940 m. pastatyti nauji pastatai (šaldytuvas, perstatyti smulkintuvų pastatai).
   Parčevskiai didmeninei alaus prekybai steigė sandėlius, o mažmeninei prekybai – krautuves (išsinešti ir gerti vietoje). 1898 m. Vilniuje ir dešimtyje Vilniaus gubernijos miestelių veikė Ignoto Parčevskio įkurtos alaus krautuvės, 1900 m. – atidarytos dar dvylikoje miestelių, o 1904 m. – dviejuose. 1904 m. vien Vilniuje buvo 40 Parčevskio įmonei priklausančių krautuvių ir 23 aludės.
   Raudondvario alaus daryklos kompleksui dar priklausė spirito varykla, saugyklos, alaus statinių dirbtuvės, alaus brandinimo rūsiai ir kiti objektai.
   Raudondvario dvaras su bravoru 1939 m. buvo nacionalizuotas. Tarybiniais metais čia įsikūrė Vilniaus „Tauro“ alaus daryklos filialas.
 















Stalo (Столовое) alaus, gaminto Raudondvaryje etiketė




Komentarų nėra:

Rašyti komentarą